bedūšninkas

×bedū̃šninkas (-nykas Sv), -ė (rus. бeздyшник) smob. (1) I, J, Žg žmogus be sąžinės, beširdis, negailestingas: Tas marčelga mūsų kaimo tikras bedū̃šninkas – lupa nu žmonių paskutinę kapeiką Kv.